Vilniaus istorijos "pipirai"
Ekskursija skirta norintiems pajusti tikrąją miesto "ašį" ir suprasti, kaip iš pagoniškų slėnių išaugo didinga europietiška sostinė.
Tačiau visa ši kelionė bus pagardinta pikantiškais akcentais, kuriuos aš ir pavadinau Vilniaus istorijos "PIPIRAIS".
Neišgirsite nuobodžių istorijos vadovėlių klišių, sausų architektūros terminų ir tūkstantį kartų girdėtų datų. Šis maršrutas sukurtas tiems, kurie nori tikro, aštraus ir pikantiško pasakojimo apie sostinės gyvenimą: pasiruoškite sužinoti apie neįtikėtinus architektų apsiskaičiavimus, slaptas jėzuitų vaistinių magijos mįsles, stebuklingai atgijusius kepsnius, didžiulį pavydą ir meilės dramas, kurios virpino senąsias Vilniaus gatveles.
Keliaukite visą maršrutą
arba pasirinkite sau patogią ekskursijos dalį –
startuokite nuo Katedros
arba prisijunkite prie mūsų Šv. Mykolo gatvėje.
Apžvalginė ekskursija su pikantiškais senojo Vilniaus akcentais
Manote, kad gerai žinote Vilnių? Mes pasiruošę mesti jums iššūkį!
Puikiai subalansuotas, intriguojantis pasivaikščiojimas, apimantis pačią Vilniaus širdį ir paslaptingiausius kiemus.
🏛️ Netikros pėdos, gaisro randai ir istorinis Gedimino bokšto rebusas
Mūsų pasivaikščiojimas prasideda Katedros aikštėje, kur senovėje plytėjo tikra sala, apsupta Vilnios ir Kačergos upelių bei Vilniaus kalvoto reljefo terasų. Katedros varpinė iki šiol slepia karščio aptirpdytas plytas, o jos laikrodis nuo 1672 metų rimto remonto reikalavo tik vieną kartą! Katedros, perstatytos ne kartą, vienas iš bokštų, 1769 m. nugriautas audros, virsdamas perskėlė skliautus ir užmušė 6 žmones.
Aikštėje atrasime Baltijos kelio plytelę su laiko kapsulėje paslėptu paprastu USB atmintuku, ir sužinosime, kodėl Gediminas stovi greta žirgo, o ne ant jo.
Pažvelgę į pilies kalną, prisiminsime legendą apie brolius pranciškonus, kurie pagonių buvo kankinami ir prikalti prie kryžių numesti nuo skardžio tiesiai į Vilnelę. Kalno papėdėje atgiję Valdovų rūmai papasakos apie savo neįtikėtiną virsmą iš IV a. medinės gyvenvietės į prabangią renesanso rezidenciją, kurią XVII a. viduryje visiškai nuniokojo ir išplėšė Maskvos kariuomenė.
O istorijos paspęstą rebusą apie Gedimino bokštą spręsime kartu su jumis!
📜 Peterburgo architekto brokas ir jėzuitų intrigos
Užsukę prie Prezidentūros, sužinosime apie skandalingą architektūrinį broką – architektas V. Stasovas projektavo rūmus nuotoliniu būdu iš Peterburgo ir jie tiesiog netilpo į sklypą! Todėl valdžia įsakė nugriauti kelis Universiteto pastatus, o kairysis Prezidentūros rūmų sparnas iki šiandienos grubiai įsirėžia į Universiteto gatvę. Šioje aikštėje stovėjo M. Muravjovo-Koriko paminklas, kurį vilniečiai naktimis ištepdavo vilko taukais, kad čia subėgę kauktų visi miesto šunys.
Senojo Vilniaus universiteto ansamblio įkūrimą 1579 m. lydėjo arši politinė drama kai protestantai didikai kategoriškai atsisakė uždėti valstybės antspaudus Stepono Batoro pasirašytai Akademijos privilegijai – jėzuitams pasiekti kompromisą pavyko tik tada, kai valdovas pagrasino visam laikui jėga atimti mažuosius antspaudus. Be to, konkurentai iš Krokuvos universiteto taip bijojo naujojo universiteto "skleidžiamos mokslo šviesos", kad iš pradžių buvo griežtai uždrausta dėstyti teisę ir mediciną.
🧪 Vaistai iš žmogaus odos ir pragydęs keptas kepsnys
Sukame į Šv. Jono gatvę, vieną puošniausių miesto gatvių, kurios pastatai jau XVI a. turėjo medinių vamzdžių vandentiekį. Ši gatvė garsėjo Akademijos ir Šulco vaistinėmis, kuriose karaliavo magija – ligoniams čia oficialiai buvo pardavinėjamos džiovintos rupūžės ir net džiovinta žmogaus oda. Čia stovėjo "dingęs" architekto L. Gucevičiaus namas. Skulptūra „Žibintininkas“ primena jog pirmieji dujiniai žibintai Vilniuje sužibo 1864 metais - nes tamsios gatvės esą padeda sukilimui plisti. Aukščiausiame senamiesčio statiniyje, šv. Jonų varpinėje, galima pamatyti unikalų įrenginį – Fuko švytuoklę, įrodančią Žemės sukimąsi.
Kitoje gatvės pusėje, Radvilų rezidencijoje „Kardinalijoje“, uolus kalvinistas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis per pasninką surengęs puotą pasityčiojo iš kepto gaidžio: vos ištarus žodžius, keptas gaidys ant stalo netikėtai suplasnojo sparnais ir pragydo visa gerkle, o išsigandęs Radvila skubiai perėjo į katalikybę!
Signatarų namų pirmajame aukšte veikė įsimylėjėlių kavine vadinamas "Baltasis Štralis", o antrajame aukšte 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas tik todėl, kad čia patalpos, kitaip nei J. Basanavičiaus bute, buvo gerai šildomos.
🌿 Botanikos sodo nuodai ir žaibo kerštas
Pirmąją dalį baigiame sukdami iš Pilies gatvės į istorinį Medicinos kolegijos kiemelį (prie viešbučio „Narutis“). Būtent čia 1782 m. prancūzų profesorius E. Žiliberas įkūrė botanikos sodą, tačiau jo teorijos apie augalų lytis taip šokiravo dvasininkus, kad jis buvo išvadintas „ištvirkėliu“, o jo knygos atiduotos į tabako fabriką tabakui sukti. Negana to, prieš išvykstant iš Vilniaus, profesorių kavos puodeliu kėsinosi nunuodyti jo žmonos meilužis, tačiau jį išgelbėjo sode sėdėjęs ir viską matęs studentas.
Šiame kieme gyvenusio poeto J. Slovackio patėvį nutrenkė kamuolinis žaibas, įskriejęs per langą. A. Mickevičius tai, kaip Dievo bausmę už studentų išdavystę, aprašė „Vėlinėse“, o Slovackis už patėvio paniekinimą A. Mickevičiui neatleido iki gyvos galvos...
Išėję iš kiemelio, pasiekiame Šv. Mykolo bažnyčią – Sapiegų giminės mauzoliejų. 1655 m. Vilnių užėmę kazokai išžudė vienuolyne pasislėpusius miestiečius, nukankino vienuoles bernardines, išplėšė kriptą, pasisavino brangius alavinius bei sidabrinius karstus, o Sapiegų palaikus išmėtė į gatvę.
🛑 Pirmasis trumpasis maršrutas: nuo Katedros iki Šv. Mykolo gatvės
Kaina: 15 Eur
Vaikams iki 10 metų – nemokamai
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Pradžios vieta: Katedros varpinės bokštas
Maršrutas: Katedros aikštė ➡️ Universiteto g. ➡️ Šv. Jono g. ➡️ Pilies g. ➡️ Medicinos kolegijos kiemelis (Pilies g. 22).
Ekskursija vyks: spalio 3 d.
Idealiai tinka tiems, kas jau girdėjo Katedros bei VU istorijas ir nori pasinerti į tolimesnį Vilniaus istorijų tyrinėjimą.
🌹 Sapiegų mauzoliejus ir pavydo žmogžudystė
Antrąjį trumpąjį variantą pradedame nuo Šv. Mykolo bažnyčios (Sapiegų mauzoliejaus). Čia išgirsime, kaip 1655 m. kazokai išplėšė kriptą, pasisavino brangius karstus, o Sapiegų palaikus išmėtė į gatvę.
Čia pat atsiveria tikras Gotikos kampelis su Šv. Onos bažnyčia – liepsnojančios gotikos šedevru. Istorija apie Napoleoną, norėjusį ją ant delno išsivežti į Paryžių, yra visiška rašytojo A. Kirkoro išmonė – tikrovėje prancūzų kariuomenė čia buvo įrengusi sandėlį ir bažnyčios suolus sudegino šildymui. Kita legenda pasakoja apie pavydų mūrininką Vaitiekų, kuris naktį nustūmė nuo pastolių už save talentingesnį mokinį Joną. Gretima Bernardinų bažnyčia papasakos, kaip jos pastogė su tikromis šaudymo angomis buvo pritaikyta gynybai, o varpinės bokštas tarnavo kaip švyturys pirkliams.
A. Mickevičiaus paminklo perskelta granito kolona simbolizuoja poeto gyvenimą tėvynėje ir svetur, bei kartu jo priklausymą dviems - lietuvių ir lenkų- kultūroms.
Praeiname pro Švietimo ministerijos rūmus, kur gyveno ir studiją turėjo dailininkas P. Smuglevičius, o XIX a. pradžioje čia buvo įrengta amfiteatrinė chemijos laboratorija.
📜 Slaptavietė palėpėje ir du metrai po žeme
Iš Gotikos kampelio judame link trumpučiais senamiesčio skersgatviais ir patenkame į charizmatišką Literatų gatvę. Šioje vietoje, vieno iš namų palėpėje, Adomas Mickevičius gyveno per 1823 metų masinius areštus prieš pat savo suėmimą. Šiandien Literatų gatvės siena papuošta daugiau nei 200 miniatiūrinių meno kūrinių plokštelių, skirtų vienaip ar kitaip su Lietuva susijusiems kūrėjams.
Vėl grįžtame į pagrindinę miesto arteriją – Didžiąją gatvę, kuri senąjį Vilnių skyrė į rytinį miestą - apgyvendintą stačiatikių, ir vakarinį miestą - apgyvendintą katalikų. Šiauriniame gale ši plati viena iš seniausių miesto gatvių siaurėjo ir virto Žuvų turgumi. Prieisime namą, kuriame gydytojo J. Franko nuomojamas butas tapo tikru Vilniaus intelektualų klubu, o pats medikas J. Frankas nemokamai gydė Vilniaus vargšus iš koncertuose surinktų lėšų.
Įsukę į Žydų gatvę, sužinosime apie Didžiąją Vilniaus sinagogą. Kadangi sinagoga negalėjo būti aukštesnė už katalikų, o pagal Talmudo reikalavimus turėjo būti aukščiausia iš visų miesto pastatų, ji buvo statoma įgilinus pamatus iki dviejų metrų po žeme.
Čia gyveno ir garsusis Vilniaus Gaonas – didysis Talmudo reformatorius. Šis klestintis kvartalas virto tragišku Vilniaus getu, kuris buvo visiškai likviduotas 1943 m. rugsėjį.
🛡️ Suklupimo akmuo, Bazilijonų vartai ir paslėptos ortodoksų relikvijos
Praėję klasicistinę Rotušę (kurios senasis bokštas 1781 m. tiesiog sugriuvo), išvysime Šv. Kazimiero bažnyčią. Jos statyboms jėzuitai atgabeno „Suklupimo akmenį“, ant kurio sprandus turėjo nusilaužti protestantai.
Toliau kelias mus veda pro didingą neobarokinį Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatą, buvusius užvažiuojamuosius Pirklių namus, XX a. pradžioje atgijusius kaip Miesto salė. Būtent čia 1905 m. susirinko Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą pareikalavęs Lietuvos autonomijos.
Šį istorinį lūžį primena priešais Filharmoniją aikštėje stovintis bronzinis paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui tarsi einančiam tiesiai per miesto grindinį, o jo besiplaikstantis paltas simbolizuoja stiprius tautinio atgimimo vėjus.
Banguotų linijų Bazilijonų vartai, veda į unitų Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną, kur kalėjo Adomas Mickevičius.
Tačiau didžiausia šios gatvės mįslė slepiasi kitoje kelio pusėje – Šv. Dvasios cerkvėje. Būtent čia guli trijų XIV amžiaus kankinių nesuirę kūnai, kurie paslėpti po presbiterija išgulėjo net 150 metų, kol netyčia buvo rastas senas raštelis su šios slaptavietės koordinatėmis.
Ekskursiją baigiame prie Aušros vartų – vienintelių išlikusių gynybinės sienos vartų, kurių koplyčioje saugomas stebuklingasis Marijos paveikslas iki šiol menantis švedų kareivių paliktą kulkos skylę.
🛑 Antrasis trumpasis maršrutas: nuo Šv. Mykolo bažnyčios iki Aušros Vartų
Kaina: 15 Eur
Vaikams iki 10 metų – nemokamai
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Pradžios vieta: Šv. Mykolo gatvė (prie Šv. Mykolo bažnyčios)
Maršrutas: Šv. Mykolo g. ➡️ Maironio g. (Gotikos kampelis) ➡️ Literatų g. ➡️ Didžioji g. ➡️ Žydų g. ➡️ Aušros Vartų g. ➡️ Aušros Vartai
Ekskursija vyks: spalio 3 d.
🛑Trečiasis variantas - pilnas maršrutas: nuo Katedros iki Aušros Vartų
Išsamus, gilus ir bekompromisis Vilniaus senamiesčio išvaikščiojimas tiems, kurie nori išgirsti VISUS Vilniaus istorijos "PIPIRUS"vienu ypu!
Trukmė: ~3 val. 30 min.
Pradžios vieta: Katedros varpinės bokštas
Maršrutas: Katedros aikštė ➡️ Universiteto g. ➡️ Šv. Jono g. ➡️ Pilies g. ➡️ Medicinos kolegijos kiemelis (Pilies g. 22) ➡️ Šv. Mykolo g. ➡️ Maironio g. (Gotikos kampelis) ➡️ Literatų g. ➡️ Didžioji g. ➡️ Žydų g. ➡️ Aušros Vartų g. ➡️ Aušros Vartai
