Apžvalginė ekskursija
po Vilniaus senamiestį
Vilniaus istorija "su pipirais": pikantiški senojo Vilniaus akcentai
Manote, kad gerai žinote Vilnių? Mes pasiruošę mesti jums iššūkį!
Pamirškite nuobodžias istorijos vadovėlių klišes, sausus architektūros terminus ir tūkstantį kartų girdėtas datas. Šis maršrutas sukurtas tiems, kurie nori tikro, aštraus ir pikantiško pasakojimo apie sostinės gyvenimą. Mes keliausime pagrindine senamiesčio ašimi, tačiau atversime tikruosius miesto užkulisius. Pasiruoškite sužinoti apie neįtikėtinus architektų apsiskaičiavimus, slaptas jėzuitų vaistinių magijos mįsles, stebuklingai atgijusius kepsnius, didžiulį pavydą ir meilės dramas, kurios virpino senąsias Vilniaus gatveles.
Pasirinkite sau patogią ekskursijos dalį – startuokite nuo Katedros arba prisijunkite prie mūsų pačioje senamiesčio širdyje.
Puikiai subalansuotas, intriguojantis pasivaikščiojimas, apimantis pačią Vilniaus širdį ir paslaptingiausius kiemelius.
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Maršrutas: Katedros aikštė ➡️ Universiteto g. ➡️ Šv. Jono g. ➡️ Pilies g. ➡️ Medicinos kolegijos kiemelis (Pilies g. 22).
🏛️ Netikros pėdos, gaisro randai ir istorinis Gedimino bokšto rebusas
Mūsų nuotykis prasideda Katedros aikštėje, kur senovėje plytėjo tikra sala, apsupta upelių. Katedros varpinė iki šiol slepia karščio aptirpdytas plytas, o jos laikrodis nuo 1672 metų rimto remonto reikalavo tik vieną kartą! Sužinosime, jog Katedros rūsiuose yra saugoma karaliaus Vladislovo IV Vazos tik širdis (atskirai nuo kūno, palaidoto Vavelyje). Aikštėje atrasime Baltijos kelio plytelę su laiko kapsulėje paslėptu paprastu USB atmintuku, ir sužinosime, kodėl Gediminas stovi greta žirgo, o ne ant jo. Kalno papėdėje atgiję Valdovų rūmai papasakos apie savo neįtikėtiną virsmą iš medinės gyvenvietės į prabangią renesanso rezidenciją, kurią XVII a. nuniokojo Maskvos kariuomenė.
Pažvelgę į pilies kalną, prisiminsime Trijų Kryžių legendą apie brolius pranciškonus, kurie buvo prikalti prie medinių kryžių ir numesti nuo skardžio tiesiai į Vilnelę. O kalno papėdėje atgiję Valdovų rūmai papasakos apie savo neįtikėtiną virsmą iš IV a. medinės gyvenvietės į prabangią renesanso rezidenciją, kurią XVII a. viduryje visiškai nuniokojo ir išplėšė Maskvos kariuomenė.
O istorijos paspęstą rebusą apie Gedimino bokštą spręsime kartu su jumis!
📜 Peterburgo architekto brokas ir jėzuitų intrigos
Užsukę priešais Prezidentūrą, sužinosime apie skandalingą architektūrinį broką – architektas V. Stasovas projektavo rūmus nuotoliniu būdu iš Peterburgo ir jie tiesiog netilpo į sklypą! Valdžia įsakė nugriauti kelis Universiteto pastatus, todėl šiandien kairysis rūmų sparnas grubiai įsirėžia į Universiteto gatvę. Šioje aikštėje stovėjo M. Muravjovo paminklas, kurį vilniečiai naktimis ištepdavo vilko taukais, kad kaukdavo visi miesto šunys.
Universiteto gatve judame link senojo VU ansamblio, kurio įkūrimą 1579 m. lydėjo arši politinė drama kai protestantai didikai kategoriškai atsisakė uždėti valstybės antspaudus Stepono Batoro pasirašytai akademijos privilegijai – jėzuitams pasiekti kompromisą pavyko tik tada, kai valdovas pagrasino visam laikui jėga atimti mažuosius antspaudus. Be to, konkurentai iš Krokuvos universiteto taip bijojo naujojo universiteto, kad iš pradžių buvo griežtai uždrausta dėstyti teisę ir mediciną.
🧪 Vaistai iš žmogaus odos ir pragydęs keptas kepsnys
Sukame į Šv. Jono gatvę, kur pastatai jau XVI a. turėjo medinių vamzdžių vandentiekį. Ši gatvė garsėjo jėzuitų vaistinėmis, kurios mediciną maišė su magija – ligoniams čia oficialiai pardavinėjo džiovintas rupūžes ir net džiovintą žmogaus odą. Kitoje gatvės pusėje, Radvilų rezidencijoje „Kardinalija“, uolus kalvinistas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis per pasninką surengė mėsos puotą ir pasityčiojo iš kepto gaidžio. Vos ištarus žodžius, keptas kepsnys ant stalo netikėtai suplasnojo sparnais ir pragydo visa gerkle, o išsigandęs Radvila skubiai perėjo į katalikybę! Išeidami į Pilies gatvę, praeisime Signatarų namus, kur 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas tik todėl, kad šie kambariai, kitaip nei J. Basanavičiaus butas, buvo gerai šildomi.
🌿 Botanikos sodo nuodai ir žaibo kerštas
Pirmąją dalį baigiame sukdami iš Pilies gatvės tiesiai į istorinį Medicinos kolegijos kiemelį (prie viešbučio „Narutis“). Būtent čia 1782 m. prancūzų profesorius E. Žiliberas įkūrė botanikos sodą, tačiau jo teorijos apie augalų lytis taip šokiravo dvasininkus, kad jis buvo išvadintas „ištvirkėliu“, o jo knygos puslapiai atiduoti fabrikui sukti tabaką. Negana to, prieš išvykstant iš Vilniaus, profesorių kavos puodeliu kėsinosi nunuodyti jo žmonos meilužis, tačiau jį išgelbėjo sode sėdėjęs ir viską matęs studentas.
Šiame kieme gyvenusį poetą J. Slovackio patėvį per langą įskriejęs kamuolinis žaibas nutrenkė vietoje – A. Mickevičius tai aprašė „Vėlinėse“ kaip Dievo bausmę už studentų išdavystę, o Slovackis už patėvio paniekinimą Mickevičiui neatleido iki gyvos galvos...
Išėję iš kiemelio, pasiekiame Šv. Mykolo bažnyčią – Sapiegų giminės mauzoliejų. 1655 m. Vilnių užėmę kazokai nukankino čia gyvenusias vienuoles bernardines, išplėšė kriptą, pasisavino brangius alavinius bei sidabrinius karstus, o Radvilų ir Sapiegų palaikus tiesiog išmėtė į gatvę.
🛑 Pirmas trumpasis variantas: nuo Katedros iki Šv. Mykolo gatvės
Idealiai tinka tiems, kas jau girdėjo Katedros bei VU istorijas ir nori pasinerti į gotikos paslaptis, žydų geto mįsles ir baigti prie stebuklingojo paveikslo gynybinėje sienoje.
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Pradžios vieta: Šv. Mykolo gatvė (prie Šv. Mykolo bažnyčios).
Maršrutas: Šv. Mykolo g. ➡️ Maironio g. (Gotikos kampelis) ➡️ Literatų g. ➡️ Didžioji g. ➡️ Žydų g. ➡️ Aušros Vartų g. ➡️ Aušros Vartai.
🌹 Sapiegų mauzoliejus ir pavydo žmogžudystė
Antrąjį trumpąjį variantą pradedame nuo Šv. Mykolo bažnyčios (Sapiegų mauzoliejaus). Čia išgirsime, kaip 1655 m. kazokai išplėšė kriptą, pasisavino brangius karstus, o Radvilų ir Sapiegų palaikus išmėtė į gatvę.
Čia pat atsiveria tikras Gotikos kampelis ir Šv. Onos bažnyčia – liepsnojančios gotikos šedevras. Istorija apie Napoleoną, norėjusį ją ant delno išsivežti į Paryžių, yra visiška rašytojo A. Kirkoro išmonė – tikrovėje prancūzų kariuomenė čia buvo įrengusi sandėlį, o bažnyčios suolus sudegino šildymui. Kita baisi legenda pasakoja apie pavydų meistrą Vaitiekų, kuris naktį nustūmė savo talentingesnį mokinį Joną nuo pastolių. Gretima Bernardinų bažnyčia papasakos, kaip jos pastogė buvo pritaikyta gynybai su tikromis šaudymo angomis, o Maironio gatvėje pamatysime A. Mickevičiaus paminklą, kur 1987 m. rugpjūčio 23 d. įvykęs mitingas prieš Ribentropo-Molotovo paktą pradėjo Lietuvos atgimimą. Tarpukariu Neries pakrantėje stovėjo milžiniškas 12 metrų šio paminklo maketas iš paprastų lentų, kurį Č. Milošas baisėdamasis vadino „kubistine statine“.
Praeiname pro Švietimo ministerijos rūmus (A. Volano g. 2), kur gyveno dailininkas P. Smuglevičius ir chemikas A. Sniadeckis, bei prisiminsime, kad 1773 m. čia veikusi Edukacinė komisija buvo pirmoji švietimo ministerija Europoje.
📜 Slaptavietė palėpėje ir du metrai po žeme
Iš Gotikos kampelio judame link trumpučių senamiesčio skersgatvių ir patenkame į charizmatišką Literatų gatvę. Šioje vietoje, vieno iš namų palėpėje, Adomas Mickevičius gyveno per 1823 metų masinius areštus prieš pat savo suėmimą. Šiandien siena papuošta gyvu paminklu – daugiau nei 200 miniatiūrinių plokštelių, skirtų kūrėjams.
Iš Literatų gatvės vėl grįžtame atgal į pagrindinę miesto arteriją – Didžiąją gatvę, kuri senovėje šiauriniame gale siaurėjo ir virto Žuvų turgumi. Prieisime Franko namą, kurio nuomojamas butas tapo tikru Vilniaus intelektualų klubu, o medikas J. Frankas nemokamai gydė vargšus iš koncerte surinktų lėšų.
Įsukę į Žydų gatvę, sužinosime apie garsiąją Didžiąją sinagogą. Kadangi naciai ir katalikų įstatymai draudė statyti sinagogą aukštesnę už bažnyčias, žydai, norėdami išlaikyti didingumą, jos pamatus įgilino net du metrus po žeme. Čia gyveno ir garsusis Vilniaus Gaonas – didysis Talmudo reformatorius. Šis klestintis kvartalas virto tragišku Vilniaus getu, kuris buvo visiškai likviduotas 1943 m. rugsėjį.
🛡️ Suklupimo akmuo, Bazilijonų vartai ir paslėptos ortodoksų relikvijos
Praėję klasicistinę Rotušę (kurios senasis bokštas 1781 m. tiesiog sugriuvo), išvysime Šv. Kazimiero bažnyčią. Jos statyboms jėzuitai atgabeno „Suklupimo akmenį“, ant kurio sprandus turėjo nusilaužti protestantai.
Toliau kelias mus veda pro didingą neobarokinį Lietuvos nacionalinės filharmonijos pastatą, iškilusį XX a. pradžioje kaip Miesto salė. Būtent čia 1905 m. susirinko Didysis Vilniaus Seimas, pirmą kartą pareikalavęs Lietuvos autonomijos.
Šį istorinį lūžį primena priešais Filharmoniją aikštėje stovintis paminklas tautos patriarchui dr. Jonui Basanavičiui. Bronzinė skulptūra sukurta be pjedestalo – dr. Basanavičius pavaizduotas einantis tiesiai per miesto grindinį, o jo besiplaikstantis paltas simbolizuoja stiprius tautinio atgimimo vėjus.
Banguotų linijų Bazilijonų vartai, veda į unitų Švč. Trejybės bažnyčią ir vienuolyną, kur kalėjo Adomas Mickevičius.
Tačiau didžiausia šios gatvės mįslė slepiasi kitoje kelio pusėje – Šv. Dvasios cerkvėje. Būtent čia guli trijų kankinių nesuirę kūnai, kurie slapta po presbiterija išgulėjo net 150 metų, kol netyčia buvo rastas senas raštelis su slaptavietės koordinatėmis.
Ekskursiją baigiame prie Aušros vartų – vienintelių išlikusių gynybinės sienos vartų, kurių koplyčioje saugomas stebuklingasis Marijos paveikslas iki šiol saugantis švedų kareivių paliktą kulkos skylę.
🛑 Antrasis trumpas variantas: Nuo Šv. Mykolo bažnyčios iki Aušros Vartų
🛑Trečiasis variantas - pilnas maršrutas: nuo Katedros iki Aušros Vartų
Išsamus, gilus ir bekompromisis Vilniaus senamiesčio išvaikščiojimas tiems, kurie nori išgirsti VISUS Vilniaus istorijos "pipirus "vienu ypu!
Trukmė: ~3,5 val.
Maršrutas: Apima visą pirmąjį trumpą maršrutą ir tęsinį iškart nuo Šv. Mykolo bažnyčios per Gotikos kampelį, Didžiąją gatvę iki pat Aušros Vartų.