Apžvalginė ekskursija
po Vilniaus senamiestį
Vilniaus istorija "su pipirais": pikantiški senojo Vilniaus akcentai
Manote, kad gerai žinote Vilnių? Mes pasiruošę mesti jums iššūkį. Pamirškite nuobodžias istorijos vadovėlių klišes, sausus architektūros terminus ir tūkstantį kartų girdėtas datas. Šis maršrutas sukurtas tiems, kurie nori tikro, aštraus ir pikantiško pasakojimo apie sostinės istorinį gyvenimą.
Pasirinkite sau patogią ekskursijos dalį – abu trumpieji variantai puikiai tinka greitam pasivaikščiojimui, o pilnasis apima visą senamiestį.
Puikiai subalansuotas, intriguojantis pasivaikščiojimas, apimantis pačią Vilniaus širdį ir paslaptingiausius kiemelius.
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Maršrutas: Katedros aikštė ➡️ Universiteto g. ➡️ Šv. Jono g. ➡️ Pilies g. ➡️ Medicinos kolegijos kiemelis (Pilies g. 22).
🏛️ Užmūryta širdis, netikros pėdos ir gaisro randai
Mūsų nuotykis prasideda Katedros aikštėje, kur senovėje plytėjo tikra sala, apsupta upelių. Katedros varpinė iki šiol slepia karščio aptirpdytas plytas, o jos laikrodis nuo 1672 metų rimto remonto reikalavo tik vieną kartą! Sužinosime, jog Katedros rūsiuose yra saugomati karaliaus Vladislovo IV Vazos tik širdis (atskirai nuo kūno, palaidoto Vavelyje). Aikštėje atrasime Baltijos kelio plytelę su laiko kapsulėje paslėptu paprastu USB atmintuku, ir sužinosime, kodėl Gediminas stovi greta žirgo, o ne ant jo. Kalno papėdėje atgiję Valdovų rūmai papasakos apie savo neįtikėtiną virsmą iš medinės gyvenvietės į prabangią renesanso rezidenciją, kurią XVII a. nuniokojo Maskvos kariuomenė. O istorijos paspęstą rebusą apie Gedimino bokštą spręsime kartu su jumis!
📜 Peterburgo architekto brokas ir jėzuitų intrigos
Užsukę priešais Prezidentūrą, sužinosime apie skandalingą architektūrinį broką – architektas V. Stasovas projektavo rūmus nuotoliniu būdu iš Peterburgo ir jie tiesiog netilpo į sklypą! Valdžia įsakė nugriauti kelis Universiteto pastatus, todėl šiandien kairysis rūmų sparnas grubiai įsirėžia į Universiteto gatvę. Šioje aikštėje stovėjo M. Muravjovo paminklas, kurį vilniečiai naktimis ištepdavo vilko taukais, kad kaukdavo visi miesto šunys. Judėdami link VU ansamblio (1579 m.), išgirsime apie protestantų didikų dramą, kurie atsisakė antspauduoti universiteto privilegiją, kol valdovas nepagrasino jėga atimti antspaudų.
🧪 Vaistai iš žmogaus odos ir pragydęs keptas kepsnys
Sukame į Šv. Jono gatvę, kur pastatai jau XVI a. turėjo medinių vamzdžių vandentiekį. Ši gatvė garsėjo jėzuitų vaistinėmis, kurios mediciną maišė su magija – ligoniams čia oficialiai pardavinėjo džiovintas rupūžes ir net džiovintą žmogaus odą. Kitoje gatvės pusėje, Radvilų rezidencijoje „Kardinalija“, uolus kalvinistas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis per pasninką surengė mėsos puotą ir pasityčiojo iš kepto gaidžio. Vos ištarus žodžius, keptas kepsnis ant stalo netikėtai suplasnojo sparnais ir pragydo visa gerkle, o išsigandęs Radvila skubiai perėjo į katalikybę! Išeidami į Pilies gatvę, praeisime Signatarų namus, kur 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas tik todėl, kad šie kambariai, kitaip nei J. Basanavičiaus butas, buvo gerai šildomi.
🌿 Botanikos sodo nuodai ir žaibo kerštas
Pirmąją dalį baigiame sukdami iš Pilies gatvės tiesiai į istorinį Medicinos kolegijos kiemelį (prie viešbučio „Narutis“). Būtent čia 1782 m. prancūzų profesorius E. Žiliberas įkūrė botanikos sodą, tačiau jo teorijos apie augalų lytis taip šokiravo dvasininkus, kad jis buvo išvadintas „ištvirkėliu“, o jo knygos puslapiai atiduoti fabrikui sukti tabaką. Šiame kieme gyvenusį poetą J. Slovackio patėvį per langą įskriejęs kamuolinis žaibas nutrenkė vietoje – A. Mickevičius tai aprašė „Vėlinėse“ kaip Dievo bausmę už studentų išdavystę, o Slovackis už patėvio paniekinimą Mickevičiui neatleido iki gyvos galvos....
🛑 Pirmas trumpasis variantas: nuo Katedros iki Šv. Mykolo gatvės
Puikiai subalansuotas, intriguojantis pasivaikščiojimas, apimantis pačią Vilniaus širdį ir paslaptingiausius kiemelius.
Trukmė: ~1 val. 45 min.
Maršrutas: Katedros aikštė ➡️ Universiteto g. ➡️ Šv. Jono g. ➡️ Pilies g. ➡️ Medicinos kolegijos kiemelis (Pilies g. 22).
🏛️ Užmūryta širdis, netikros pėdos ir gaisro randai
Mūsų nuotykis prasideda Katedros aikštėje, kur senovėje plytėjo tikra sala, apsupta upelių. Katedros varpinė iki šiol slepia karščio aptirpdytas plytas, o jos laikrodis nuo 1672 metų rimto remonto reikalavo tik vieną kartą! Sužinosime, jog Katedros rūsiuose yra saugomati karaliaus Vladislovo IV Vazos tik širdis (atskirai nuo kūno, palaidoto Vavelyje). Aikštėje atrasime Baltijos kelio plytelę su laiko kapsulėje paslėptu paprastu USB atmintuku, ir sužinosime, kodėl Gediminas stovi greta žirgo, o ne ant jo. Kalno papėdėje atgiję Valdovų rūmai papasakos apie savo neįtikėtiną virsmą iš medinės gyvenvietės į prabangią renesanso rezidenciją, kurią XVII a. nuniokojo Maskvos kariuomenė. O istorijos paspęstą rebusą apie Gedimino bokštą spręsime kartu su jumis!
📜 Peterburgo architekto brokas ir jėzuitų intrigos
Užsukę priešais Prezidentūrą, sužinosime apie skandalingą architektūrinį broką – architektas V. Stasovas projektavo rūmus nuotoliniu būdu iš Peterburgo ir jie tiesiog netilpo į sklypą! Valdžia įsakė nugriauti kelis Universiteto pastatus, todėl šiandien kairysis rūmų sparnas grubiai įsirėžia į Universiteto gatvę. Šioje aikštėje stovėjo M. Muravjovo paminklas, kurį vilniečiai naktimis ištepdavo vilko taukais, kad kaukdavo visi miesto šunys. Judėdami link VU ansamblio (1579 m.), išgirsime apie protestantų didikų dramą, kurie atsisakė antspauduoti universiteto privilegiją, kol valdovas nepagrasino jėga atimti antspaudų.
🧪 Vaistai iš žmogaus odos ir pragydęs keptas kepsnys
Sukame į Šv. Jono gatvę, kur pastatai jau XVI a. turėjo medinių vamzdžių vandentiekį. Ši gatvė garsėjo jėzuitų vaistinėmis, kurios mediciną maišė su magija – ligoniams čia oficialiai pardavinėjo džiovintas rupūžes ir net džiovintą žmogaus odą. Kitoje gatvės pusėje, Radvilų rezidencijoje „Kardinalija“, uolus kalvinistas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis per pasninką surengė mėsos puotą ir pasityčiojo iš kepto gaidžio. Vos ištarus žodžius, keptas kepsnis ant stalo netikėtai suplasnojo sparnais ir pragydo visa gerkle, o išsigandęs Radvila skubiai perėjo į katalikybę! Išeidami į Pilies gatvę, praeisime Signatarų namus, kur 1918 m. vasario 16 d. nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas tik todėl, kad šie kambariai, kitaip nei J. Basanavičiaus butas, buvo gerai šildomi.
🌿 Botanikos sodo nuodai ir žaibo kerštas
Pirmąją dalį baigiame sukdami iš Pilies gatvės tiesiai į istorinį Medicinos kolegijos kiemelį (prie viešbučio „Narutis“). Būtent čia 1782 m. prancūzų profesorius E. Žiliberas įkūrė botanikos sodą, tačiau jo teorijos apie augalų lytis taip šokiravo dvasininkus, kad jis buvo išvadintas „ištvirkėliu“, o jo knygos puslapiai atiduoti fabrikui sukti tabaką. Šiame kieme gyvenusį poetą J. Slovackio patėvį per langą įskriejęs kamuolinis žaibas nutrenkė vietoje – A. Mickevičius tai aprašė „Vėlinėse“ kaip Dievo bausmę už studentų išdavystę, o Slovackis už patėvio paniekinimą Mickevičiui neatleido iki gyvos galvos....
